„Rail Baltica“: kuriant infrastruktūrą, kuri tarnaus ateinančius 100 metų, klimato kaitos poveikis ypač svarbus

Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje COP28 diskutuota apie projekto „Rail Baltica“ vaidmenį, užtikrinant tvarų geležinkelių transportą Baltijos regione.

Gruodžio 6 d., trečiadienį, vyko diskusija „Rail Baltica“ projektas – tvaraus transporto ateities katalizatorius“, kurioje dalyvavo už projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimą atsakingi Baltijos šalių ministerijų vadovai: Latvijos transporto ministras Kaspars Briškens, Lietuvos susisiekimo ministras Marius Skuodis ir Estijos klimato ministerijos valstybės sekretorius Keitas Kasemetsas. Diskusiją moderavo Mobilumo ir transporto generalinio direktorato (DG MOVE) Investicijų, novatoriško ir tvaraus transporto departamento direktorius Heraldas Ruijtersas. Diskusijoje daugiausia dėmesio skirta projekto „Rail Baltica“ vaidmeniui ir poveikiui klimato kaitos kontekste. Renginį organizavo „Rail Baltic Estonia“, nacionalinė „Rail Baltica“ įgyvendinimo institucija Estijoje.

Diskusiją pradėjo bendrosios įmonės „RB Rail“, AS technikos direktorius ir valdybos narys Emilienas Dangas (Emilien Dang), kuris pristatė „Rail Baltica“ techninius parametrus ir aplinkos tvarumo sprendimus.

„Projektuojant ir statant visiškai naują infrastruktūrą, kuri tarnaus visuomenės poreikiams mažiausiai 100 metų, prisitaikymas prie klimato kaitos yra labai svarbus aspektas. Taip ne tik užtikrinamas atsparumas, bet ir apsaugomos investicijos, didinama visuomenės sauga, užtikrinama atitiktis teisės aktams ir prisidedama prie bendro aplinkos tvarumo. „Rail Baltica“ į projekto gyvavimo ciklą nuo pat pirmųjų planavimo ir projektavimo etapų įtraukė su klimatu susijusius aspektus“, – pažymėjo E. Dangas.

Kaip pavyzdį jis paminėjo „RB Rail“ užsakymu atliktą išsamią klimato kaitos poveikio studiją, kurioje įvertinta, kaip klimato kaita veiks „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros eksploatavimą ir techninę priežiūrą per visą jos gyvavimo ciklą. Atlikus tyrimą nustatytos pažeidžiamiausios geležinkelio infrastruktūros dalys ir pasiūlytos atitinkamos prisitaikymo ir poveikio mažinimo priemonės, kurios bus įtrauktos į geležinkelio linijos projektą ir toliau įgyvendinamos statybos etapu.

E. Dangas taip pat pabrėžė projekto „Rail Baltica“ indėlį siekiant ES energetinės nepriklausomybės ir didinant regiono energetinį saugumą. Įgyvendinant šį bendrą projektą, siekiama naudoti 100 proc. atsinaujinančiosios energijos, numatant, kad 2030 m. išmetamo CO2 kiekis sumažės daugiau kaip 150 000t CO2e per metus, o iki 2050 m. – daugiau kaip 400 000 t CO2e per metus. Tikimasi, kad skatinant visuomenę pereiti prie geležinkelių transporto, grynosios šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo sąnaudos sumažės nuo 2,3 iki 3,1 mlrd. eurų. Apskaičiuota, kad iškastinio kuro suvartojimas galėtų sumažėti nuo 1,5proc. iki 3,3 proc., palyginti su vidutiniu suvartojimu 2010–2021 m. laikotarpiu.

COP28 yra svarbiausias pasaulinis forumas klimato kaitos srityje, kuriame aptariama šalių pažanga vykdant Paryžiaus susitarime nustatytus įsipareigojimus apčiuopiamai apriboti visuotinį šilimą. COP28 formatu vyksta keli šimtai tarpvyriausybinių derybų, taip pat daugybė lygiagrečiai organizuojamų konferencijų, seminarų, diskusijų ir kitų renginių.

Apie „Rail Baltica“

„Rail Baltica“ – tai vienas didžiausių Europos greitųjų geležinkelių infrastruktūros projektų, kuriuo siekiama sukurti modernią ir tvarią geležinkelio jungtį, siejančią Baltijos šalis Estiją, Latviją ir Lietuvą su Europos geležinkelių tinklu. Jis taip pat yra transeuropinio transporto koridoriaus dalis.

„Rail Baltica“ bus visiškai elektrifikuotas dvikelis geležinkelis su standartine 1435 mm vėže, jame bus įrengta ERTMS (Europos geležinkelių eismo valdymo sistema) ir jis bus suprojektuotas taip, kad atitiktų Europos standartus. „Rail Baltica“, kurios projektinis greitis – 249 km/h, gerokai sutrumpins kelionių tarp Baltijos šalių ir didžiųjų Europos miestų laiką. Tai bus moderni keleivių, krovinių ir karinio judumo infrastruktūra, skatinanti prieinamumą ir sudaranti palankesnes sąlygas verslui, turizmui ir kultūriniams mainams.

Be to, projektas sustiprins Baltijos regiono, kaip svarbaus tranzito centro, pozicijas, padės plėtoti prekybos ryšius ir skatins regioninį bendradarbiavimą.