Finansai

„Rail Baltica“ yra viena iš didžiausių investicijų skirtų pagerinti mobilumą ir tvarių kelionių galimybes, plėtoti verslą, turizmą ir prekybą regione. Be to, yra didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas Baltijos šalyse per pastarąjį šimtmetį. „Rail Baltica“ atlieka svarbų vaidmenį gerinant karinį mobilumą ir stiprinant strateginius regiono transporto pajėgumus.

Projekto „Rail Baltica“ ekonominis poveikis viršija jo finansinius rodiklius per visą projekto gyvavimo ciklą

Nuo 2017 m., kada buvo atlikta kaštų ir naudos analizė, projektas dėl įvairių veiksnių gerokai pasikeitė. Apskaičiuota, kad pirmasis etapas, kuriuo siekiama iki 2030 m. nutiesti geležinkelio liniją „Rail Baltica“ per Baltijos šalis ir sujungti ją su Lenkija, kainuos 15,3 mlrd. eurų. Remiantis kaštų ir naudos analize (2024 m.), tikimasi, kad „Rail Baltica“ ekonominė nauda, tiek tiesioginė, tiek netiesioginė, viršys išlaidas.

Daugiau apie naudą

Šiuo metu turimas projekto finansavimas

Iki šiol projektui įgyvendinti skirta 2,7 mlrd. eurų, iš kurių 85 proc. sudaro ES lėšos ir iki 15 proc. – valstybės biudžeto lėšos. Atskiri projekto „Rail Baltica“ infrastruktūros komponentai finansuojami iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (angl. Connecting Europe Facility, CEF) lėšų, skirtų kariniam mobilumui.

Finansiniai indėliai iš CEF Transporto sektoriaus ir valstybės biudžeto (mlrd. eurų), 2024 birželis.

Iš viso 2,686
Estija 0,682
Latvija 0,961
Lietuva 1,042

Nacionalinis ir ES indėlis

Projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimą finansuoja valstybės – Estija, Latvija ir Lietuva, o Europos Sąjunga dengia iki 85 proc. visų galimų išlaidų, konkrečiai – iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (CEF) fondo.

Skyriaus klausimas – kas yra CEF?

CEF yra pagrindinė ES finansavimo priemonė augimui, užimtumui ir konkurencingumui skatinti per tikslines infrastruktūros investicijas Europos lygiu. Ji skatina didelio našumo, tvarius ir veiksmingai sujungtus europinius tinklus transporto, energetikos ir skaitmeninių paslaugų srityse.