Šiandien, liepos 19 d., Kauno intermodaliniame terminale (KIT) pasitiktas pirmasis konteineriais bei puspriekabėmis pakrautas traukinys iš Nyderlandų, kuris į terminalą, užbaigtą 2015 m., atvyko europinio standarto geležinkeliu. Tad KIT oficialiai tapo toliausiai į Rytus nutolusiu Europos geležinkelių sistemos tašku, kurį, pilnai užbaigus visus darbus bei formalumus „Rail Baltica“ geležinkelio atkarpoje Kaunas–Palemonas, europinio standarto riedmenimis gali pasiekti krovininiai traukiniai. Siekiant užtikrinti veikiančią infrastruktūrą su atitinkančią „Rail Baltica“ globalaus projekto parametrus atkarpoje tarp Lenkijos/Lietuvos sienos ir Kauno, jau esamos infrastruktūros naudojimas leidžia pradėti pradinius krovinių gabenimus dar prieš sukuriant visą „Rail Baltica“ globalaus projekto infrastruktūrą.
Komercinių vežimų vystymas „Rail Baltica“ geležinkeliu – tai ne tik ekonominė, bet ir ekologinė nauda, nes plėtojant komercinius vežimus geležinkeliu bei palaipsniui pereinat prie tvarios žiedinės ekonomikos bus reikšmingai mažinama aplinkos tarša, taip prisidedant prie ES žaliojo kurso strategijos įgyvendinimo.
„Džiaugiuosi kolegų profesionalumu. Neabejoju, kad šio projekto metu įgyta patirtis padės ir toliau tiesti „Rail Baltica“ geležinkelį laikantis įsipareigojimų, o Lietuvos ir kitų Baltijos šalių verslo atstovus kviečiu aktyviai dalyvauti mūsų skelbiamuose konkursuose, kurių ateityje tikrai netrūks“, – sakė K. Sankovski, „LTG Infra“ vadovas.
Jis pažymėjo, kad šis projektas yra iki 85 proc. finansuojamas ES struktūrinių fondų ir nuolatinė ES institucijų parama projektui parodo, kad „Rail Baltica“ yra daugiau nei geležinkelių infrastruktūra – tai ekonominis koridorius, skatinantis regioninį susisiekimą.
„Kauno intermodalinio terminalo atidarymas ir jo naudojimas komerciniams tikslams leis išnaudoti atkarpą tarp Lenkijos/Lietuvos sienos ir Kauno, kuri buvo išvystyta 2015 m., ir pradėti pirmuosius krovinių vežimus europine vėže dar prieš sukuriant pilną „Rail Baltica“ globalaus projekto infrastruktūrą. Tai leis mums kurti ilgalaikę krovinių logistikos plėtrą visam „Rail Baltica“ koridoriui. Neseniai buvo pradėta tarptautiniame Rygos oro uoste „Rail Baltica“ stoties statyba, o Estijoje vykstantys Pärnu ir Ülemiste tarptautinių stočių projektavimo darbai jau yra paskutiniuose etapuose, netrukus bus pradėtos statybos. Kadangi jau suprojektuota daugiau nei 640 km visos linijos, atliekami geležinkelių sistemų kūrimo darbai ir bus pradėti pirkimai, reikalingi tolimesniam traukinio linijos tiesimui. Džiaugiuosi matydamas, kad bus galima skelbti pirkimus projektavimui atkarpose tarp Kauno ir Lenkijos/Lietuvos siena bei tarp Kauno ir Vilniaus jau šiais metais“, – sakė bendros Baltijos šalių įmonės „RB Rail“ vadovas ir valdybos pirmininkas Agnis Driksna.
„Šiandien – svarbi diena visoms Baltijos šalims ir konkretus pasiekimų įrodymas, kurie įgyvendinti Europos infrastruktūros tinklų fondo dėka (angl. EU Connecting Europe Facility),“ – pridūrė A. Driksna.
