2018 m. „Rail Baltica“ globalus projektas pasiekė svarbiausius strateginius, techninius bei finansinius tikslus, todėl tikslas veiklą pradėti 2026 m. liko nepakitęs.
Strateginiai pasiekimai
2018 m. spalį Europos Komisija priėmė įgyvendinantį tarptautinio „Rail Baltica“ projekto Šiaurės-Baltijos jūrų TEN-T koridoriuje sprendimą, taip sustiprindama Europos Komisijos ir ES šalių narių įsipareigojimą įgyvendinti šį projektą laiku. Taip pat buvo pradėtas intensyvesnis bendradarbiavimas su Lenkija ir Suomija – Baltijos šalių susisiekimo ministerijos pakvietė Suomiją tapti bendros Baltijos šalių įmonės „RB Rail AS“ akcininke, o Lenkija paskelbė apie savo studijas ir planus potencialiai padidinti geležinkelių eismo greitį nuo Lietuvos-Lenkijos valstybių sienos iki Elko tiek, kad jis atitiktų „Rail Baltica“ globalaus projekto techninius parametrus. Galiausiai, „Rail Baltica“ globalus projektas buvo įrauktas į ES karinio mobilumo paketą.
Kelios ypač svarbios studijos. – „Rail Baltica“ veiklos plano, infrastruktūros valdymo modelio ir verslo plano – buvo atliktos 2018 m. Veiklos planas leidžia optimaliai planuoti infrastruktūrą ir teikti tarptautines keleivių ir krovinių pervežimo paslaugas, įvertinus tvarumą ir ilgalaikę perspektyvą iki 2056 m. Be to, šis planas įvertino pirminius regioninių maršrutų keleivių srautus, todėl Baltijos šalių Vyriausybės turės išsamų regionų vystymo planavimui. Infrastruktūros valdymo studija, kurią atliko tarptautinė konsultacijų įmonė „Atkins“, pateikė nepriklausomą ir faktais paremtą ekonomiškiausią „Rail Baltica“ infrastruktūros valdymo modelį.
Techniniai pasiekimai
2018 m. buvo patvirtintos bendros „Rail Baltica“ projektavimo gairės, kurios nustatė standartinius geležinkelio linijos techninius parametrus, taip užtikrindamos techninį suderinamumą tarp trijų Baltijos šalių ir Europos geležinkelių tinklo. Taip pat buvo pradėti 7 iš 11 (arba 57% viso ilgio) pagrindinės vėžės detaliųjų techninių projektų pirkimai.
Estijoje vykdomas detaliojo techninio projekto pirkimas ruožui nuo Latvijos-Estijos valstybių sienos iki Talino. Latvijoje vykdomi dviejų iš keturių ruožų projektavimo pirkimai – maždaug 120 km. ilgio ruožas aplink Rygą. Lietuvoje taip pat vykdomi dviejų iš keturių ruožų pirkimai – maždaug 120 km. ruožui nuo Kauno iki Lietuvos-Latvijos valstybių sienos. Džiaugiamės, kad šiuose pirkimuose dalyvauja patyrusios Europos ir Baltijos šalių įmonės – iš viso sulaukėme 53 pasiūlymų.
Per praėjusius metus buvo suburtos šešios „Rail Baltica“ darbo grupės techniniams, veiklos, verslo, finansiniams ir komunikacijos reikalams. Šis procesas leidžia dalintis žiniomis ir glaudžiau planuoti veiklą visoms projekte dalyvaujančioms šalims.
Finansiniai pasiekimai
„Rail Baltica“ globalus projektas užsitikrinto trečiąją CEF dotaciją. Projektui įgyvendinimui iki 2023 m. skirta 824 mln. EUR., iš kurių 85% skiria ES, o 15% – Baltijos šalys.
„RB Rail AS“ 2018 m. paskelbė 31 pirkimą, kurių vertė siekė 43 mln. EUR. Praėjusiais metais buvo pasirašytos 26 sutartys, kurių vertė – 1,83 mln. EUR. Vietos tiekėjų laimėti konkursai sudarė 53% šios sumos.
Pirkimų procesas buvo vykdomas efektyviai – iš visų 2018 m. paskelbtų konkursų, tik vienas buvo apskųstas (preliminari vertė – 285 000 EUR), vienas buvo atšauktas (preliminari vertė – 42 000 EUR) ir vienas įvykdytas iš naujo (preliminari vertė – 150 000 EUR). Bendra įmonė nuolatos stengiasi tobulinti pirkimo procedūras tam, kad pasinaudotų geriausia praktika ir užtikrintų skaidrumą.
2019 m. planai
Šiemet pagrindinis „RB Rail“ ir įgyvendinančių institucijų tikslas bus laiku parengti detaliuosius techninius projektus. Tai sąlyga projekto brandos stiprinimui ir paraiškai kitam finansavimo etapui, kuris bus skirtas iki 2021 m. pradėti statybos darbus.
2019 m. bus vykdomos kelios svarbios studijos, kurios padės priimti sprendimus susijusius su energijos tiekimu, geležinkelio priežiūros įrenginiais, valdymu ir signalizacija, saugumu. Taip pat ieškosime būtų kaip išnaudoti pilną „Rail Baltica“ komercinį potencialą pasitelkiant sinergiją tarp 1435 mm. ir 1520 mm. vėžių. 2019 m., siekiant pagreitinti efektyvų projekto įgyvendinimą, bus priimti sprendimai dėl statybinių medžiagų pirkimo sistemos ir statybų logistikos. Preliminarus 2019 m. pirkimų sąrašas pateikiamas www.railbaltica.org.
2019 m. „RB Rail AS“ sieks stiprinti bendradarbiavimą su Lenkija ir Suomija, užtikrinti tvarų globalaus projekto finansavimą po 2023 m. ir sudaryti sąlygas vietos infrastruktūros plėtrai.
Estija
„Rail Baltica“ plėtra Estijoje 2018 m. vyko sklandžiai, buvo pabaigtas erdvinis planavimas ir patvirtintas maršrutas. Pernai taip pat baigtas preliminaraus planavimo etapas, kuris, prieš pradedant detalųjį projektavimą, leido nustatyti preliminarius projektavimo sprendimus ir kaštus.
2019 m. prasidės pirmieji pagrindinės „Rail Baltica“ vėžės statybos darbai – bus statomas kelių transporto aplinkkelis Taline. Taip pat bus pradėti projektuoti Ilemistės bei Parnu keleivių ir Mugos krovinių terminalai.
Latvija
Nacionalinė įgyvendinanti institucija SIA „Eiropas Dzelzceļa līnijas” 2018 m. pasirašė pirmąją, „Rail Baltica“ stoties Rygos oro uoste ir 4 km. ilgio ruožo, geležinkelio projektavimo sutartį. Jau patvirtinti stoties Rygos oro uoste eskizai, o šių metų sausio 19 d. išduotas ir statybos leidimas. Tai leis užbaigti projektavimo etapą ir pradėti statybos darbų pirkimą.
Siekiant nutiesti „Rail Baltica“ liniją Rygos centre, planuojama pradėti projektavimo darbus ruožui nuo Lačplešos iki Jelgavos gatvių, įskaitant „Rail Baltica“ liniją, susijusios 1520 mm. infrastruktūros rekonstrukciją, estakados statybą, pylimų panaikinimą ir naujo tilto per Dauguvą statybą. Jau vertinami Rygos centrinės stoties pirkimo pasiūlymai. Pagrindinė projektuotojų užduotis bus ne tik užtikinti efektyviausią ir tvariausią techninį sprendimą, bet ir glaudžiai bendradarbiauti su Rygos miesto savivaldybe, ekspertais ir kitais infrastruktūros savininkais tam, kad statybų metu būtų užtikrintas nenutrūkstamas gyventojų ir transporto susiekimas bei saugumas.
2018 m. visame Latvijoje numatytame „Rail Baltica“ ruože taip pat vyko išsamūs kultūriniai ir istoriniai tyrinėjimai. Buvo nustatyta, kad vėžė nekelia jokio pavojaus kultūriniam ir istoriniam paveldui. Archeologų, geodezininkų ir istorikų komandos nustatė 126 potencialiai svarbius kultūrinius ir istorinius objektus. Mėginiai buvo paimti net 5500 vietų, povandeniniai tyrimai atlikti penkiose upėse, o istoriniai objektai buvo išmatuoti ir nuskanuoti 3D formatu.
Lietuva
2018 m. tarp partnerių ir ES institucijų buvo pasiektas susitarimas dvigubą vėžę Kauno mazge plėtoti etapais. Kauno mazgas veiklos plane įvardintas kaip viena svarbiausių „Rail Baltica“ jungčių tarp 1435 mm. ir 1520 mm. geležinkelio tinklų.
Pernai baigta ruožo nuo Kauno iki Lenkijos-Lietuvos valstybių sienos atnaujinimo galimybių studija, kuri nustatė, kad dalis vėžės turi būti patobulinta tam, kad atitiktų „Rail Baltica“ projektavimo gairėse įvardintus parametrus. Tam Lietuvos Vyriausybė pradėjo teritorijų planavimo procedūras.
2019 m. parengtas ambicingas planas – bus vykdoma pirmoji Kauno mazgo statybos fazė, projektuojamas ruožas nuo Kauno iki Lietuvos-Latvijos valstybių sienos, planuojamos teritorijos ruožams nuo Lenkijos-Lietuvos valstybių sienos ir nuo Kauno iki Vilniaus.
Šiuo metu vykdomos įvairios veiklos (teritorijų planavimas, žemės paėmimas, techninis projektavimas, statybos) visoje „Rail Baltica“ linijoje Lietuvoje.