Susisiekimo ministerija patvirtino optimalią alternatyvą, kur turėtų būti tiesiama nauja „Rail Baltica“ geležinkelio linija nuo Kauno iki Vilniaus. Po intensyvių diskusijų su Vilniaus, Kauno ir aplinkinių regionų gyventojais bei bendruomenėmis, taip pat atsižvelgus į europinei greitojo traukinio geležinkelio vėžei taikomus standartus, nuspręsta, kad visų suinteresuotų šalių poreikius labiausiai atitinka vadinamoji šiaurinė S5 alternatyva.
„Rail Baltica“ projekto rengėjai – jungtinės veiklos partneriai UAB „Sweco Lietuva“ (atsakingasis partneris) ir „DB Engineering & Consulting GmbH“ – šiemet parengė keturis alternatyvius maršrutus, kuriais galėtų driektis „Rail Baltica“ geležinkelis tarp Vilniaus ir Kauno. Atlikta kaštų ir naudos analizė parodė, kad mažiausios neigiamos sprendinių pasekmės gamtinei, socialinei bei ekonominei aplinkai būtų įgyvendinant inžinerinės infrastruktūros vystymo plano sprendinius pagal koncepcinę alternatyvą S5, dar kitaip žinomą kaip šiaurinė alternatyva S5. Šia europine vėže bus sujungti Lentvario, Vievio ir Kaišiadorių miestai, tai nebuvo numatyta kitose pietinėse alternatyvose.
Nutiesta „Rail Baltica“ geležinkelio linija traukiniai galės važiuoti iki 249 km/val. greičiu. Siekiama, kad šia geležinkelio linija būtų galima per kuo trumpesnį laiką pasiekti pagrindinius šalies miestus, oro uostus ir Vilniaus bei Kauno geležinkelio stotis.
„Rail Baltica“ yra strateginis ir didžiausias ne tik Lietuvos, bet ir visų Baltijos šalių istorijoje infrastruktūros projektas, sujungsiantis Lietuvą su Europos geležinkelių tinklu. Norėdami išnaudoti visą europinio geležinkelio potencialą, turime ne tik išlaikyti aukštą projekto kokybę, bet ir pateisinti visuomenės lūkesčius. Suderinti visus interesus yra iššūkis, todėl labai svarbus ne tik tarpinstitucinis bendradarbiavimas, bet ir dialogas su Vilniaus ir Kauno rajonų gyventojais“, – sako susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė.
Pasirinkus šiaurinę alternatyvą kaip optimaliausią Vilnius–Kaunas ruožui, po viešųjų aptarimų joje yra papildomai numatytos kelios konkrečios teritorijos, kuriose kitame detalizuotų sprendimų etape bus ieškoma priimtiniausių sprendimų.
Vėlesniame darbų etape bus nustatytos konkrečios teritorijos, žemės sklypai ir jų dalys, per kuriuos eis „Rail Baltica“ geležinkelio linija, tai planuojama viešinti 2022 m. II ketvirtyje. Žemės sklypų savininkai ir naudotojai, kurių sklypuose planuojamas europinės vėžės geležinkelis, ir kaimyninių sklypų savininkai bei naudotojai apie tai bus informuoti registruotaisiais laiškais.
Šiuo metu eksploatuojamas geležinkelis tarp Vilniaus ir Kauno dėl savo geometrijos neatitinka „Rail Baltica“ keliamų reikalavimų traukinių greičiui. Nutiesus „Rail Baltica“, susisiekimas tarp Vilniaus ir Kauno pagreitės beveik dvigubai ir truks iki 38 minučių.
„Rail Baltica“ – tai didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinės vėžės dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną. Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.