Koronaviruso pristabdytą Baltijos šalių ekonomiką pirmyn timptels traukinys

Koronaviruso pandemija smarkiai pakeitė mūsų visų gyvenimus, o daugelis jau galvoja, kas laukia ekonomikos pasibaigus karantinui. Amžiaus infrastruktūros projektas „Rail Baltica“ gali tapti tuo ekonomikos lokomotyvu, kuris ne tik padės Baltijos šalims atsigauti po krizės, bet ir suteiks ilgalaikį stimulą – kitąmet prasidėsiantys didelės apimties statybos darbai į ekonomiką įlies taip reikalingų lėšų ir sukurs dešimtis tūkstančių naujų darbo vietų.

 

Išlaikyti ir sukurti darbo vietas

Statybos piko metu, 2021–2025 m., „Rail Baltica“ sukurs maždaug 13000 naujų tiesioginių ir 24000 netiesioginių darbo vietų. Reikės ne tik statybininkų, inžinierių, bet ir jiems skirtų maitinimo, apgyvendinimo, logistikos bei kitų paslaugų. Remiantis projekto kaštų ir naudos analize, 50 naujų darbo vietų statybose sukurs 120 papildomų darbo vietų joms aptarnauti ir dar 145 naujas darbo vietas dėl išaugusio vartojimo.

 

Jau dabar „Rail Baltica“ įgyvendinančiose įstaigose ir prie to prisidedančiose įmonėse sukurta maždaug 300 naujų, gerai apmokamų darbo vietų. Šiemet, intensyviai vykstant projektavimo ir paruošiamiesiems statybos darbams, šis skaičius dar išaugs. Tai padės sušvelninti gresiančią darbo rinkos krizę.

 

 

Naujos galimybės statybų industrijai

Iki 2021-ųjų pabaigos Lietuvoje į „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimą bus investuota 237,4 mln. eurų. Dauguma šių investicijų bus nukreipta į statybas.

 

Dabar vykdomas „Rail Baltica“ detalusis geležinkelio ir stočių projektavimas, atliekami kiti paruošiamieji darbai. Šiemet toliau bus tęsiami statybos darbai Kauno mazge, pradėsime ruožo nuo Kauno iki Latvijos sienos statybos darbų, kurie numatyti kitąmet, pirkimus. 169 km ilgio geležinkelio ruožo statybos ne tik sukurs naujų darbo vietų, bet ir atneš naudos vietos verslams, kurių paslaugomis naudosis statybos kompanijos ir darbininkai.

 

Šiuo metu intensyviai ruošiama ir „Rail Baltica“ statybos ir pirkimų strategija, kuri užtikrins, kad projektas būtų įgyvendintas laiku ir kaštų rėmuose, bei, svarbiausia, įtraukiant vietinį smulkųjį ir vidutinį verslą.

 

Ruošiasi ir gamintojai

„Rail Baltica“ taip pat sudarys galimybę vietos įmonėms dalyvauti tiekiant statyboms reikalingas medžiagas – gelžbetonio elementus, pabėgius, vamzdžius, kabelius ir daugybę kitų. Bendra Baltijos šalių įmonė „RB Rail“ šiuo metu siekia standartizuoti daugelį šių elementų, kad juos galėtų gaminti vietos įmonės. Tarptautinės, konkursus laimėjusios kompanijos bus skatinamos perkelti arba išplėsti savo gamybos pajėgumus Baltijos šalyse tam, kad čia būtų sukurta dar daugiau darbo vietų ir perduota patirtis.

 

Iki 2026 m. Lietuvoje iš viso bus investuota 2,5 mlrd. eurų. Net 85% šių lėšų per CEF programą skiria ES Inovacijų ir tinklų programų vykdomoji įstaiga, todėl „Rail Baltica“ ne tik svariai prisidės prie BVP augimo ir padės išbristi iš mūsų gyvenimą sukrėtusios krizės, bet ir neužkraus visos šios naštos mūsų Vyriausybei.

25.05.2020