Balandžio 26 d. projekto „Rail Baltica“ įgyvendintojai pristatė būsimo greitųjų geležinkelių infrastruktūros megaprojekto eigą, kreipdamiesi į Europos Parlamento narių įsteigtą grupę „Friends of Rail Baltica“, kuriai pirmininkauja Europos Parlamento pirmininko pavaduotojas Dr. Roberts Zīle, kuris taip pat yra Transporto ir turizmo komiteto narys.
Be kitų dalyvių, pristatyme viešėjo Šiaurės jūros – Baltijos jūros koridoriaus koordinatorė Catherine Trautmann, DG MOVE Investicijų, inovatyvaus ir tvaraus transporto direktorius Heraldas Ruijters. Projekto „Rail Baltica“ eigą pristatė visų trijų Baltijos šalių transporto ministerijų atstovai: Estijos ekonomikos ir ryšių ministerijos generalinio sekretoriaus pavaduotojas Ahti Kuningas, Lietuvos Respublikos susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė ir Latvijos transporto ministerijos valstybės sekretoriaus pavaduotojas Dins Merirands, taip pat Lenkijos infrastruktūros ministerijos valstybės sekretorius Andrzej Bittel. Suomijos transporto ir ryšių ministerijos generalinė direktorė Sabina Lindström ir pagrindinė projekto koordinatorė – „Rail Baltica“ bendroji Baltijos šalių įmonė „RB Rail AS“, kurią atstovavo „RB Rail“ AS valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Agnis Driksna ir „RB Rail AS“ valdybos narys ir finansų direktorius Ignas Degutis.
Susitikime buvo apžvelgta projekto „Rail Baltica“ pažanga ir pasikeista nuomonėmis dėl neišspręstų klausimų, kurių reikia imtis nacionaliniu ir ES lygmeniu, siekiant tolesnio projekto įgyvendinimo pagreitinimo. Ne kartą buvo pabrėžta didėjanti globalaus projekto „Rail Baltica“ strateginė svarba, ypač dabartinėmis geopolitinėmis aplinkybėmis. Tai pirmasis grupės susitikimas, surengtas gyvai po Covid-19 pandemijos protrūkio.
„Džiaugiuosi, kad po ilgos pertraukos dėl pandemijos galiu vėl vadovauti šiai svarbiai darbo grupei gyvame susitikime. Kai kurie dalykai pasikeitė nuo paskutinio karto, kai susitiko visų valstybių narių suinteresuotosios šalys ir aukšto rango Komisijos atstovai. Pirma, agresyvus Rusijos karas Ukrainoje, nepaisant jo finansinių ir komercinių padarinių regionui, dar kartą parodė, kaip svarbu į „Rail Baltica“ žiūrėti kaip į geopolitinio saugumo projektą. Taip pat ir dėl NATO plėtros, kurią europarlamentaras iš Suomijos ypač akcentavo. Karinio mobilumo skyrimas, kaip būtina finansavimo dalis, nebėra diskretiškai nutylima, kaip anksčiau. Antra, šis strateginis politinis tikslas taip pat turi atlaikyti neišvengiamą infliacijos prognozių neapibrėžtumą. Iššūkių bus tiek dėl medžiagų tiekimo iš Rusijos ir Baltarusijos pokyčių, tiek dėl galimų rangovų, pavyzdžiui, Kinijos atžvilgiu“, – sakė Europos Parlamento vicepirmininkas dr. Roberts Zīle.
„Rail Baltica“ nėra tik prioritetas – tai įsipareigojimas. Baltijos šalys turi būti sujungtos su likusia Europa visomis transporto rūšimis. Yra jungtys lėktuvais, yra kelių, bet geležinkelių jungtys nėra tokios, kokios turi būti. Tai, kad Baltijos šalys nusprendžia statyti „Rail Baltica“ – ne tik kaip europinį, bet ir kaip trišalį projektą – yra labai stiprus simbolis: tai betono ir plieno jungtis su likusia Europa“, – pabrėžė Catherine Trautmann.
„Rail Baltica“ bendrosios Baltijos šalių įmonės „RB Rail AS“ vadovas ir valdybos pirmininkas Agnis Driksna pabrėžė, kad projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimas visose trijose Baltijos šalyse pasiekė didelę pažangą ir artėja prie didelio masto statybų pradžios. Pirmieji statybos darbai, įskaitant Rygos centrinį mazgą, Rygos tarptautinio oro uosto ruožą, Kauno-Lietuvos ir Latvijos pasienio ruožą bei estakadas ir žaliuosius tiltus Estijoje, vyksta sklandžiai, taip pat užtikrinama didelė pažanga kitose strateginėse projekto įgyvendinimo srityse. Pavyzdžiui, pačioje metų pradžioje buvo pasirašyta kontrolės, valdymo ir signalizacijos inžinerijos ir darbų priežiūros sutartis, leidžianti tęsti pasirengimą geležinkelio posistemių projektavimo ir statybos darbų pirkimui. Be to, pradėtas „Rail Baltica“ Ülemiste jungtinio terminalo statybos darbų pirkimas ir ruožo Kaunas-Vilnius projektavimo darbų pirkimas, o ambicingas daugiau kaip 200 km ilgio „Rail Baltica“ linijos Latvijoje statybos darbų pirkimas jau artėja prie antrojo etapo.
„Nors ir „Rail Baltica“ nėra apsaugota nuo bendrų sukrėtimų, įskaitant poveikį ir riziką, susijusią su Covid-19 pandemija ir agresyviu Rusijos karu Ukrainoje, projekto vykdytojai yra pasirengę tęsti statybos darbus ir baigti techninių projektų rengimą. Todėl pagrindinių partnerių diskusija „Friends of Rail Baltica“ formatu buvo itin savalaikė ir aktuali, pabrėžianti globalaus projekto svarbą dabartiniame geopolitiniame kontekste, kuris tampa vis stipresnis ir akivaizdesnis“, – pridūrė A. Driksna.
Taip pat Europos Parlamento nariai aptarė su naujausiais įvykiais susijusią riziką ir galimybes, taip pat konkrečias priemones, kurios galėtų padėti kuo veiksmingiau ir greičiau įgyvendinti projektą „Rail Baltica“. Tarp svarstytinų pasiūlymų buvo ir poreikis toliau gerinti TEN-T tinklo dvejopos paskirties potencialą, taip pat poreikis aptarti naujas finansines priemones, geriau atsižvelgiant į nenumatytas aplinkybes, darančias įtaką geležinkelių tinklo plėtrai, kad būtų užtikrintas didesnis lankstumas įgyvendinant projektus, laikantis aukštų techninės sąveikos standartų ir atsižvelgiant į kainą, kokybę ir vystymo greitį.