„Rail Baltica“ infrastruktūra
„Rail Baltica“ – tai didžiausias infrastruktūros projektas Baltijos šalyse, skirtas keleiviams ir kroviniams vežti geležinkeliu. Nutiesus geležinkelius pagal naujausius Europos standartus, dabartinis didžiausias traukinių greitis regione padvigubės, bus įdiegtos šiuolaikinės technologijos, kurios šiuo metu diegiamos ir pritaikomos visoje Europoje.
Infrastruktūros sistema
Beveik 900 km ilgio „Rail Baltica“ yra itin kompleksinis infrastruktūros projektas, kuriame daugiausia dėmesio skiriama eksploatacinėms savybėms, saugai ir tvarumui. Tai ne tik bėgių tiesimas, bet ir naujos kartos geležinkelių ekosistema, sukurta ateičiai.
7 tarptautinės keleivių stotys
> 40 vietinių regioninių keleivių stočių / stotelių
> 40 statinių
(tiltai, estakados, viadukai, tuneliai)
Infrastruktūros priežiūros įrenginiai
> 90 perėjų laukiniams gyvūnams
(ekoduktai, pralaidos, viadukai)
Krovinių terminalai ir uostų jungtys
Techniniai parametrai
| Bendras linijos ilgis |
~900 km |
| Projektinis greitis |
249 km/h keleiviniams traukiniams |
| Standartinė vėžė |
1435 mm |
| Dvibėgis elektrifikuotas |
2×25 kV |
| Ašies apkrova |
25 t |
| Eismo valdymas |
ERTMS L2 |
Tarptautiniai keleivių terminalai
Įgyvendinant „Rail Baltica“ misiją sukurti greitą, tvarų ir visiškai integruotą Europos geležinkelį, Baltijos šalyse planuojamos septynios tarptautinės keleivių stotys (Taline, Pärnu, Rygoje, Rygos oro uoste, Panevėžyje, Kaune ir Vilniuje). Šios stotys bus ne tik modernūs multimodalinio transporto mazgai, bet ir taps miestų plėtros bei geresnės gyvenimo kokybės aplinkinėse teritorijose varikliais.
Šios stotys, suprojektuotos daug dėmesio skiriant funkcionalumui, integracijai ir keleivių patogumui, užtikrins geresnį susisiekimą tarp greitųjų geležinkelių, regioninių traukinių, viešojo transporto ir aktyvaus judumo galimybių, pavyzdžiui, važiavimo dviračiu ir ėjimo pėsčiomis – visa tai bus sukurta prieinamoje, efektyvioje ir ateičiai pritaikytoje aplinkoje.
Be transporto, „Rail Baltica“ stočių poveikis taip pat apima ir pačią miesto struktūrą. Statant šias stotis kartu atgaivinamos aplink jas esančios teritorijos – kuriamos naujos gatvės, žaliosios viešosios erdvės, dviračių takai, pėsčiųjų jungtys ir sujungiamos miestų dalys, kurias kadaise skyrė geležinkelio pylimai. Ši transformacija paverčia geležinkelio infrastruktūrą vietos atgaivinimo jėga.
Prie šių stočių atgaivinimo prisidėjo kai kurie garsiausi pasaulio architektūros ir dizaino vardai, pavyzdžiui, „Zaha Hadid Architects“, suprojektavusi keleivių stotį „Linda“ Ülemiste, Taline.
Statiniai
„Rail Baltica“ teikia pirmenybę saugai, prieinamumui ir aplinkos apsaugai. Siekiant panaikinti pavojingas geležinkelio pervažas, bus naudojamos estakados, tiltai, viadukai ir tuneliai.
Miestuose ir priemiesčiuose, kur transporto tinklas tankus, pirmenybė teikiama pėsčiųjų viadukams su rampomis, liftais ir laiptais. Tuneliai naudojami tik tais atvejais, kai trūksta vietos arba kai jau yra arba planuojama įrengti dviračių takus.
Tiltai kirs upes ir natūralias vietoves, rūpinantis aplinka, o viadukai – kelius, slėnius ir kitas kliūtis, kad geležinkelio linija būtų sklandi.
Šie statiniai užtikrins, kad „Rail Baltica“ saugiai ir veiksmingai įsilietų į aplinką.
Infrastruktūros priežiūros įrenginiai
„Rail Baltica“ infrastruktūros priežiūros įrenginiai yra esminė geležinkelio ilgalaikio veikimo ir patikimumo dalis. Šie objektai skirti geležinkelio infrastruktūros priežiūrai per visą jos gyvavimo ciklą.
Statybos etape jie bus logistikos centrai – juose bus laikomos medžiagos, įranga ir mechanizmai, taip pat bus remiama kita pagrindinė statybos veikla. Pradėjus eksploatuoti geležinkelį, šios vietos bus nuolatinės – jose bus galima reguliariai atlikti techninę priežiūrą, patikrinimus ir remontą, kad infrastruktūra būtų saugi, veiksminga ir tinkamai veiktų.
Perėjos laukiniams gyvūnams
Kad geležinkelis netaptų kliūtimi gamtai, „Rail Baltica“ įrengtos specialios perėjos gyvūnams, kuriomis jie gali saugiai kirsti bėgius. Šie statiniai ypač svarbūs tose vietovėse, kur laukinių gyvūnų aktyvumas yra didelis, ir padeda sumažinti nelaimingų atsitikimų riziką bei išsaugoti natūralius migracijos kelius.
Kiekvienos perėjos vieta kruopščiai parenkama remiantis išsamiais aplinkos tyrimais, kurių metu stebima gyvūnų elgsena, judėjimo būdai ir buveinių koncentracija.
Be gyvūnams skirtų perėjų, kai kurie perėjimai bus galimi ir po tiltais arba per pralaidas. Laukinių gyvūnų stebėsena bus tęsiama visą geležinkelio tiesimo ir eksploatavimo laikotarpį, kad būtų galima prisitaikyti prie aplinkos poreikių ir į juos reaguoti.
Gyvūnų perėjų dizainą įkvėpė Baltijos regiono miškai, elementai atspindi natūralias spygliuočių medžių formas – tai padės statiniams įsilieti į kraštovaizdį ir kartu užtikrinti saugų gyvūnų judėjimą.
Krovinių terminalai ir uostų pervažos
„Rail Baltica“ bus įrengti modernūs krovinių terminalai ir tiesioginės geležinkelio jungtys su svarbiausiais uostais, padedančios greičiau ir efektyviau gabenti krovinius Baltijos regione ir už jo ribų. Šie terminalai taps logistikos centrais, kuriuose krovinius bus galima perkrauti traukiniais, sunkvežimiais ir laivais, taip remiant tarptautinę prekybą ir mažinant spaudimą kelių tinklams.
Vienas iš pagrindinių šių jungčių tikslų – perkelti daugiau krovinių iš kelių į geležinkelį, nes tai ekologiškesnis būdas vežti krovinius. Planuojami terminalai ir uostų jungtys palengvins įmonėms siųsti ir gauti prekes, sustiprins tiekimo grandines ir atvers naujus prekybos kelius tarp Šiaurės ir Vakarų Europos.
Sujungdama vidaus terminalus su pagrindiniais jūrų uostais, „Rail Baltica“ sukurs pažangų, integruotą krovinių koridorių, pritaikytą ateities poreikiams.
