Paskutinis žingsnis visiškos
integracijos į Europos Sąjungą link
„Rail Baltica“ – tai plyno lauko geležinkelių transporto infrastruktūros projektas, kurio tikslas – integruoti Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Projekte dalyvauja penkios Europos Sąjungos šalys – Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija ir netiesiogiai Suomija. Jis sujungs Helsinkio, Talino, Pernu, Rygos, Panevėžio, Kauno, Vilniaus ir Varšuvos miestus. „Rail Baltica“ atkarpa Baltijos šalyse vadinama „Rail Baltica“ globaliu projektu.
„Rail Baltica“ skaičiais
Trumpesnis kelionės laikas nei dabar
Dalyvaujančios šalys
Naujos tarpvalstybinės jungtys
Visiškai elektrifikuota
Simbolinis Baltijos
šalių grįžimas į Europą
Iki Antrojo pasaulinio karo Baltijos šalis su Europa jungė standartinis 1435 mm vėžės pločio geležinkelis. Tačiau nuo XX a. vidurio jose naudojamas rusiškosios 1520 mm vėžės geležinkelis, todėl geležinkelių eismas daugiausia vyksta Rytų – Vakarų kryptimi.
Šiandien didžioji dalis krovinių vis dar vežama iš NVS šalių 1520 mm vėže. Dėl techninių ir logistinių kliūčių tai trukdo integracijai į ES geležinkelių tinklą per Lenkiją.
Geležinkelio linija „Rail Baltica“, kuri yra dviejų pagrindinių ES transporto koridorių dalis, sujungs Estiją, Latviją ir Lietuvą su standartinės vėžės Europos geležinkelių tinklu – taip bus užpildyta spraga ir regionas bus visiškai integruotas į ES geležinkelių sistemą.
Kodėl tiesiame „Rail Baltica“
Projektas žmonėms
Geresnis susisiekimas su švietimo įstaigomis ir darbo vietomis
Kelionių laikas Baltijos regione sutrumpės iki 50 %, todėl į darbą ir studijas bus galima nuvykti gerokai greičiau ir patogiau. Projekte pirmenybė teikiama keleivių poreikiams, siūlant modernius ir efektyvius transporto sprendimus.
Turtingesnė kultūrinė patirtis
Kultūrinių renginių, pramogų ir apsipirkimo galimybės, kasdienis gyvenimas ir laisvalaikis visame regione.
Daugiau galimybių naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis
Pagerinus susisiekimą tarp didžiųjų miestų ir regionų, „Rail Baltica“ pagerins sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir prisidės prie bendruomenių gerovės visame transporto koridoriuje.
Saugumui projektas
Geresnis susisiekimas geležinkeliais su Baltijos šalių sąjungininkais
Suderinus geležinkelio vėžės plotį ir techninius standartus su likusia Europos dalimi, nutiesus „Rail Baltica“ padidės regiono gynyba ir karinis mobilumas. Įgyvendinant ES karinio judumo tikslus, bus sudarytos sąlygos greičiau judėti kariams ir gabenti įrangą, logistika taps paprastesnė, bus atverti strateginiai koridoriai, įskaitant būsimas jungtis su Ukraina, taip padidės Baltijos regiono ir jo sąjungininkų saugumas.
Geresnė karinė logistika
ES remiant geležinkelio tiesimą, bus nustatyti nauji strateginės infrastruktūros standartai. Įrodyta, kad krizių metu geležinkelis yra patikima susisiekimo priemonė – juo pervežami žmonės, gabenamos prekės ir svarbiausios atsargos, kai kitų transporto rūšių judėjimas sutrinka. Geležinkelio linija „Rail Baltica“ yra pritaikyta sunkiajai karinei technikai ir kasdien ja galima pervežti iki 55 000 tonų krovinių, iki 50 % sutrumpėja pasirengimo vežti laikas.
Didesni gynybos ir atgrasomųjų priemonių pajėgumai
Būdama pagrindinė NATO transporto tinklo dalis, „Rail Baltica“ stiprina regioninį ir Europos saugumą, suteikdama galimybę greitai ir lanksčiai užtikrinti karinį mobilumą. Ji gerina NATO parengtį ir sąveiką dėl greitesnio reagavimo laiko, geresnio koordinavimo ir saugių logistikos maršrutų.
Planetai
Tvariau nei kitos transporto rūšys
„Rail Baltica“ bus visiškai elektrifikuota, todėl CO₂ emisija sumažės iki minimumo. Remiantis naujausia „Rail Baltica“ kaštų ir naudos analize, įgyvendinus projektą oro tarša sumažės 18,3 %, o triukšmo lygis – 4,7 %.
Projektu tausojamos ir saugomos teritorijos
„Rail Baltica“ trasa kruopščiai suplanuota taip, kad būtų kuo labiau išvengta tiesimo per saugomas teritorijas. Siekiant sumažinti poveikį buveinėms ir migracijos keliams, išilgai sankasos bus įrengtos laukinių gyvūnų perėjos.
Perėjimas prie atsinaujinančiosios energijos
„Rail Baltica“ remia energetinį saugumą, nes skatina pereiti nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančiosios energijos. Tikimasi, kad šis perėjimas padės sumažinti energijos suvartojimą 1,5–3,3 % ir prisidės prie ES tikslo iki 2050 m. pasiekti nulinį grynąjį išmetamųjų teršalų kiekį.
Ekonomikai
Naujos darbo vietos
Tikimasi, kad įgyvendinant projektą bus sukurta 13 000 tiesioginių darbo vietų, daugiau kaip 23 000 netiesioginių ir skatinamųjų darbo vietų, taip pat apie 800 nuolatinių darbo vietų eksploatavimo ir infrastruktūros valdymo srityse.
Krovinių vežimas ir logistika
Dėl naujojo geležinkelio įmonės galės lengviau teikti paslaugas visame regione ir pasinaudoti naujomis augimo galimybėmis.
Naujas ekonominis koridorius
7 tarptautinės keleivių stotys, 3 pagrindiniai krovinių terminalai, jungtys su oro uostais, jūrų uostais, kelių tinklu atveria daugybę ekonominių galimybių.
„Rail Baltica“ – greita, moderni ir konkurencinga transporto alternatyva. Įgyvendinus projektą, sutrumpės kelionių laikas, bus atverti nauji maršrutai ir ryšiai visame Baltijos regione. Be greičio „Rail Baltica“ teikia pirmenybę taip pat teikia patogumui, patikimumui ir prieinamumui, kad greitieji geležinkeliai taptų pirmuoju pasirinkimu keliautojams, ieškantiems tvaresnio ir sumanesnio keliavimo būdo.
Laikas ir numatoma kaina
pagal skirtingas transporto rūšis
| Talinas–Pernu |
0:40
14 €
|
1:39
19 €
|
1:50
7 €
|
|
| Pernu–Ryga |
1:00
24 €
|
2:26
28 €
|
2:30
10 €
|
|
| Ryga–Panevėžys |
0:55
15 €
|
1:54
23 €
|
2:40
10 €
|
|
| Panevėžys–Kaunas |
0:37
12 €
|
1:25
23 €
|
2:10
9 €
|
|
| Kaunas–Vilnius |
0:38
11 €
|
1:20
20 €
|
1:35
6 €
|
|
| Talinas–Ryga |
1:42
38 €
|
4:05
47 €
|
4:20
17 €
|
1:50
125 €
|
| Ryga–Vilnius |
1:54
38 €
|
3:30
45 €
|
4:00
25 €
|
1:50
125 €
|
| Talinas–Vilnius |
3:38
76 €
|
7:00
91 €
|
8:50
42 €
|
2:10
101 €
|
- Numatomas keleivių užimtumas keliaujant automobiliu: 1,8 asm.
- Įskaitant laiką, praleistą oro uoste.
Laiko ir sąnaudų, esant skirtingiems transporto režimams, palyginimas įgyvendinant „Rail Baltica” I etapą (kaštų ir naudos analizė, I fazė, 2025 m.).