„Rail Baltica“ yra vienas sudėtingiausių infrastruktūros projektų Europoje, apimantis kelias šalis su skirtingais reglamentais, inžinerijos standartais ir suinteresuotosiomis šalimis. Siekiant užtikrinti sklandų bendradarbiavimą, projektas remiasi pastatų informaciniu modeliavimu (angl. BIM), kuris standartizuoja duomenų valdymą įvairiose srityse, pavyzdžiui, inžinerijoje, geležinkelių sistemose ir turto valdyme. Tokiuose didelio masto projektuose BIM padeda sumažinti neatitikimus ir žymiai pagerina koordinavimą.

Duomenims valdyti keliose šalyse reikia bendro valdymo ir standartizavimo. Sukūrus bendrą duomenų aplinką (angl. CDE), BIM užtikrina nuoseklų terminų laikymąsi, padeda išvengti nesusikalbėjimo ir leidžia anksti aptikti neatitikimus, taip sumažinant brangiai kainuojančius taisymus dideliuose projektuose.

Be statybos, BIM toliau didina vertę per visą geležinkelio gyvavimo ciklą. Skaitmeniniam modeliui tobulėjant kartu su projektu, jis nuolat atnaujinamas pagal faktinius duomenis ir priežiūros įrašus. Techninės priežiūros grupės gali naudotis tiksliais duomenimis apie medžiagas ir ankstesnes intervencijas, taip padidindamos efektyvumą ir pailgindamos infrastruktūros tarnavimo laiką. Vietoj fragmentiškos popierinės dokumentacijos turto valdytojai remiasi skaitmeniniu dvyniu, leidžiančiu priimti duomenimis pagrįstus techninės priežiūros sprendimus.

Nors įgyvendinant BIM susiduriama su sunkumais, jo ilgalaikė nauda – didesnis efektyvumas, sąnaudų kontrolė ir geresnis gyvavimo ciklo valdymas – yra esminė investicija į „Rail Baltica“ sėkmę. Diegiant skaitmenines naujoves, šiuo projektu nustatomi nauji šiuolaikinių geležinkelių statybos ir eksploatavimo standartai.

Be išsamių projektavimo modelių, labai svarbus vaidmuo projekte tenka erdviniams duomenims. Didelio tikslumo kartografavimo priemonės geografinės informacijos sistemoje (GIS), įskaitant LiDAR skenavimą ir palydovinius vaizdus, suteikia išsamų natūralios ir sukurtos aplinkos vaizdą. Ši informacija padeda įsigyjant žemę, atliekant aplinkosaugos vertinimus ir statybų planavimą, padėdama suderinti infrastruktūrą su geografinėmis regiono realijomis.

GIS „Rail Baltica“ projekte teikia svarbias geoduomenų paslaugas, padedančias valdyti ir organizuoti su vieta susijusią informaciją visais projekto etapais – planavimo, projektavimo, statybos ir būsimos priežiūros. Ji supaprastina duomenų saugojimą ir prieigą prie jų, užtikrindama, kad visi partneriai turėtų tikslią ir naujausią informaciją apie geležinkelio fizinį dizainą, statybos detales ir bet kokius laikui bėgant atliekamus keitimus.

Vienas iš svarbiausių GIS privalumų yra tai, kad ja gali naudotis ne tik biuro komandos, bet ir statybų aikštelėje dirbantys darbininkai. Naudodamiesi mobiliaisiais įrenginiais, tokiais kaip išmanieji telefonai ar planšetės, lauko darbuotojai gali vietoje pasiekti realaus laiko duomenis – žemėlapius, projektavimo brėžinius ar statybos planus. Tai leidžia geriau koordinuoti veiksmus, greičiau priimti sprendimus ir tiksliau atlikti užduotis vietoje.

Naudodami GIS tiek biure, tiek lauke, „Rail Baltica“ projekto įgyvendintojai užtikrina, kad projektas būtų efektyviai valdomas nuo pradžios iki pabaigos, o duomenis būtų galima naudoti ateityje, nesvarbu, ar tai būtų remontas, atnaujinimas, ar nuolatinis infrastruktūros tobulinimas.

„Rail Baltica“ skaitmeninė sistema apima ne tik statybą, bet ir eksploatavimą, o turto informacijos valdymas (AIM) užtikrina ilgalaikį efektyvumą ir saugą. Kiekvienas turtas – tiltai, tuneliai, bėgiai ir signalizacijos sistemos – yra dokumentuojamas, todėl galima atlikti prognozuojamąją techninę priežiūrą ir sutrumpinti prastovas. AIM komanda tvarko turto registrą, integruotą su GIS ir „OpenBIM“ duomenimis, kad būtų galima tiksliai sekti ir valdyti infrastruktūros turtą.

Veiksminga techninė priežiūra prasideda nuo patikimos informacijos apie fizinį turtą.

Pavyzdžiui:
— Norėdami atlikti viadukų laiptų priežiūrą, turime žinoti jų vietą ir statybines medžiagas.
— Norėdami išvengti pralaidų užsikimšimo, turime įdiegti realaus laiko stebėjimo sistemas.
— Norėdami stebėti potvynių riziką, galime naudoti palydovinius duomenis ir jutiklius, kad stebėtume vandens lygį pralaidose ir aplinkinėse teritorijose.

Derindami AI ir GIS, „Rail Baltica“ gali numatyti ir užkirsti kelią trukdžiams, kol jie neperaugo į brangiai kainuojančias problemas. Pavyzdžiui, dirbtinis intelektas gali analizuoti oro sąlygas ir nustatyti pralaidas, kurioms gresia užsikimšimo pavojus, todėl komandos gali sutelkti patikrinimus ten, kur jų labiausiai reikia. Toks tikslingas požiūris sumažina nereikalingas išlaidas ir pagerina techninės priežiūros efektyvumą.

Daugelis infrastruktūros įmonių savo turto registrus kuria naudodamos dronų nuotraukas, tačiau „Rail Baltica“ turi išskirtinį pranašumą – jie nuo pat pradžių savo registrą gali kurti pagal labai išsamius skaitmeninius modelius (IFC duomenis ir susijusią informaciją). Tai užtikrina precedento neturintį turto valdymo tikslumą ir efektyvumą, nustatant naują šiuolaikinės geležinkelių infrastruktūros standartą.

Geodezija – tai mokslas, kuriuo siekiama tiksliai išmatuoti ir kartografuoti Žemės formą, gravitaciją bei erdvinę orientaciją. Siekdami užtikrinti projektavimo, statybos ir eksploatacijos tikslumą, „Rail Baltica“ remiasi pažangiomis geodezinėmis priemonėmis – tacheometrinėmis stotimis, palydovinėmis sistemomis, lazeriniais skeneriais, dronais ir specializuotomis geodezijos priemonėmis.

Tikslūs geodeziniai darbai yra labai svarbūs „Rail Baltica“ greitųjų geležinkelių sėkmei – tiek statybos metu, tiek vėliau eksploatuojant. Didelio mastelio žemėlapiai ir topografiniai planai yra esminis geležinkelio projektavimo pagrindas. Naudodamiesi geodeziniais matavimais, inžinieriai kuria detalius 3D kraštovaizdžio ir statinių modelius, užtikrinančius tikslų planavimą, statybą ir kokybės kontrolę.

Atsižvelgdami į geležinkelių statybos sudėtingumą, „Rail Baltica“ projekto įgyvendintojai nustatė griežtus techninius reikalavimus geodeziniams darbams. Šie standartai užtikrina, kad visos suinteresuotosios šalys, įskaitant projektuotojus, rangovus, valdžios institucijas ir prižiūrėtojus, dirbtų pagal vieningą geodezinių koordinačių sistemą. Šis suderinamumas yra labai svarbus veiksmingam planavimui, sklandžiam koordinavimui ir ilgalaikei priežiūrai.

„Rail Baltica“ – ambicingiausias infrastruktūros projektas Baltijos regione, todėl geodezijos inžinieriams kelia unikalių iššūkių. Jie dažnai turi kurti ir taikyti sprendimus, kurie dar niekada nebuvo naudojami, taip plečiant modernios geležinkelio statybos tikslumo ir inovacijų ribas.