Rugsėjo 16 d. Europos Komisijos Transporto ir judumo generaliniame direktorate Briuselyje susirinko „Rail Baltica“ darbo grupė aptarti globalaus „Rail Baltica“ projekto pažangos ir tolesnės krypties.
Darbo grupė išklausė Lenkijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos pateiktą informaciją apie projekto eigą. Pristatymuose buvo pabrėžti svarbūs pasiekti etapai, esami iššūkiai ir artimiausi projekto vystymo žingsniai. Dalyvaujančios valstybės dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą pagal numatytą grafiką plėtoti tarpvalstybines jungtis ir siekti projekto užbaigimo iki 2030 metų. Ilgalaikė „Rail Baltica“ vizija išlieka nepakitusi – transformuoti judumą regione, suteikiant keleiviams alternatyvią keliavimo galimybę ir stiprinant krovinių vežimą. Be to, naujoji geležinkelių infrastruktūra sustiprins strateginį karinį mobilumą. Vienas pagrindinių susitikimo akcentų – „Rail Baltica“ projekto teisinė sistema kaip dviejų Transeuropinio transporto tinklo koridorių dalis.
Šiaurės jūros–Baltijos Europos transporto koridoriaus Europos koordinatorė Catherine Trautmann pasidžiaugė projekto pažanga ir pabrėžė glaudaus visų partnerių bendradarbiavimo svarbą, siekiant paspartinti greitojo geležinkelio koridoriaus, besidriekiančio iš šiaurės į pietus per Baltijos šalis ir Lenkiją, statybą. Catherine Trautmann pridūrė: „Tai yra Baltijos šalių projektas ir Europos projektas. Artėjant 2030 metams, visos dalyvaujančios šalys ir jų vyriausybės turi gebėti veikti greitai, kad galėtume judėti pirmyn kartu.“
„Rail Baltica“ valdybos pirmininkas Marko Kivila teigė: „Užtikrinti „Rail Baltica“ projekto pažangą yra itin svarbu, todėl esame nuoširdžiai dėkingi už stiprią Europos Komisijos paramą. Naujausias CEF („Connecting Europe Facility“) finansavimas projektui yra didžiausia iki šiol suteikta parama ir žymi itin svarbų mūsų vystymosi etapą. Tačiau iššūkių vis dar daug, ir jiems įveikti reikės nuolatinio įsipareigojimo bei bendradarbiavimo. ES parama yra gyvybiškai svarbi šio projekto sėkmei, todėl reiškiame nuoširdžią padėką už tęstinę partnerystę.“
2024 metais projektas palaipsniui pereina iš projektavimo etapo į statybų etapą. Estijoje ir Lietuvoje darbai jau aktyviai vykdomi, o Latvijoje pagrindinės linijos statybas planuojama pradėti kiek vėliau šiais metais. Iki 2024 metų pabaigos „Rail Baltica“ planuoja sudaryti statybos rangos sutartis dėl daugiau nei 100 km geležinkelio Estijoje, o Lietuva rengiasi skelbti konkursus atkarpoms tarp Kauno ir Latvijos sienos. Taip pat vyksta svarbūs visos sistemos mastu vykdomi pirkimai, įskaitant baigiamąjį energijos posistemių sutarties etapą bei eismo valdymo ir signalizacijos konkurso procedūras.
