.
Tyrimas paremtas išsamia tarptautine geriausios praktikos lyginamąja analize, pradedant mobiliojo ryšio ir šviesolaidinio tinklo sprendiniais geležinkelių megaprojektuose Australijoje ir Izraelyje, tarptautiniais 5G bendradarbiavimo, sąveikiojo, susietojo ir automatizuoto judumo, „Industry 4.0“ ir išmaniųjų miestų plėtros pavyzdžiais, atsinaujinančios energijos gamybos šaltinių diegimu geležinkelių tinkluose Ispanijoje, Belgijoje, Suomijoje ir Austrijoje ir baigiant elektrinių transporto priemonių infrastruktūros metodų taikymu Šiaurės Amerikoje, Škotijoje, taip pat krovinių vežimo plėtros ir pramonės jungčių principų diegimu Vokietijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Siūlomos rekomendacijos visiškai atitinka ambicingą ES „Fit for 55“ žaliųjų pereinamojo laikotarpio priemonių paketą.
Kaip apibendrino „Rail Balticos“ strategijos ir plėtros vadovas Kaspars Briškens: „Rail Baltica“ – tai ne tik geležinkelis. Tai kartu ir galimybė sukurti naują įvairių struktūrų tarpvalstybinio susisiekimo magistralę Šiaurės Rytų Europoje. Be paties naujo multimodalinio transporto koridoriaus projekto įgyvendinimo, „Rail Baltica“ taip pat turi būti naudojama kaip platforma „Dig Once“, kad būtų galima kartu rengti naują skaitmeninio, energetikos ir pramonės jungčių standartą, kurio pavyzdžiu ateityje galės pasekti kiti megaprojektai Europoje ir už jos ribų.“
Pateikiamos praktinės rekomendacijos tarpvalstybinių 5G mobiliojo ryšio tinklų ir šviesolaidinių magistralinių tinklų diegimo (remiantis neutralaus šeimininko principu), išmaniųjų stočių diegimo (įskaitant išmaniųjų miestų plėtros rėmimą), kraštinių kompiuterių infrastruktūros diegimo, atsinaujinančios energijos (įskaitant saulės ir vėjo energiją) gamybos sprendinių diegimo, traukos pastočių naudojimo atsinaujinančiai energijai perduoti į elektros tinklą, elektrinių transporto priemonių (veikiančių naudojant tiek baterijas, tiek kuro elementus) infrastruktūros plėtros, taip pat kapiliarinių jungčių su „Rail Balticos“ magistrale tiesimo srityse, siekiant palengvinti atitinkamų pramonės, gynybos ir logistikos sričių pasiekiamumą. Be infrastruktūros sprendinių ir funkcijų, tyrime taip pat pateikiama įžvalgų apie galimus būsimus verslo atvejus ir skatinama įvairių finansavimo programų sinergija, kad būtų galima toliau plėtoti papildomą infrastruktūrą įgyvendinant „Rail Baltica“ megaprojektą.
Bendroji „Rail Baltica“ Baltijos šalių įmonė „RB Rail AS“ inicijuos aktyvų bendradarbiavimą su atitinkamais partneriais, skatinant siūlomų rekomendacijų įgyvendinimą, ir jam vadovaus. Veikla apims glaudų bendradarbiavimą su įvairiomis viešosiomis ir privačiomis suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant Europos institucijas, Baltijos šalių ministerijas, atsakingas už transportą, skaitmeninę infrastruktūrą, energetiką, ekonominę plėtrą ir gynybą, NATO partnerius, savivaldybes, infrastruktūros valdytojus, elektros tinklų operatorius, telekomunikacijų operatorius, judumo paslaugų teikėjus, logistikos ir pramonės zonų plėtotojus ir kitus susijusius komercinius subjektus, įsikūrusius šalia „Rail Baltica“ koridoriaus.
Visą tyrimo ataskaitą ir 20 puslapių santrauką galima rasti globalaus projekto „Rail Baltica“ interneto svetainėje čia: https://www.railbaltica.org/about-rail-baltica/documentation/