Rail Baltica
Dalies ar jaunumiem

Trys tarptautiniai konsorciumai pateko į antrąjį „Rail Baltica” energijos posistemio projektavimo ir statybos viešojo pirkimo etapą

Rail Baltica kopuzņēmums RB Rail AS apstiprinājis, ka trīs starptautiskas uzņēmumu apvienības ir kvalificējušās Rail Baltica globālā projekta enerģijas apgādes apakšsistēmas projektēšanas un būvniecības iepirkuma 2. kārtai. Šis tiek uzskatīts par lielāko dzelzceļa pārrobežu elektrifikācijas projektu Eiropā, jo elektrifikācijas dzelzceļa apakšsistēma tiks ieviesta konsolidēti visā 870 km garajā Rail Baltica pamatlīnijā no Tallinas līdz Lietuvas un Polijas robežai un no Kauņas līdz Viļņai.

„COBELEC Rail Baltica“ (partnerystė, kurią sudaro „Cobra Instalaciones y Servicios S.A.“ ir „Elecnor Servicios y Proyectos S.A.U.“) iš Ispanijos, „ALSTOM-BMGS-GE-Torpol“ (partnerystė, kurią sudaro „BMGS“ AS, „Bombardier Transportation Baltics“ SIA, ALSTOM Transport SA, GE Energy Power Conversion France SAS, TORPOL S.A. ) iš Latvijos, Prancūzijos ir Lenkijos bei „STC Baltic Electrification“ (partnerystė, kurią sudaro COLAS RAIL AS, „Siemens Mobility GmbH“, „Siemens Mobility Oy Latvijas filiāle“, TSO SAS) iš Prancūzijos, Vokietijos ir Latvijos pateko į 2-ąjį konkurso etapą, kurį planuojama pradėti artimiausiais mėnesiais, siekiant pasirašyti sutartį iki 2023 m. pabaigos.  

2021 m. pradžioje „RB Rail“ globalaus projekto energijos posistemio diegimui pasirinko inžinerinių paslaugų teikėją („ENE Engineer“). „DB Engineering & Consulting GmbH“, „IDOM Consulting, Engineering, Architecture, S.A.U.“ ir „Italferr S.p.A.“ įsteigta asociacija buvo paskelbta tarptautinio konkurso, kurį organizavo bendroji „Rail Baltica“ įmonė, nugalėtoja.   

Energijos posistemis apima šiuos pagrindinius komponentus: aukštos įtampos prijungimo taškai, skirti traukos pastotėms prijungti prie viešųjų aukštos įtampos elektros tinklų, traukos elektros pastotės, oro kontaktų sistema, energijos valdymo sistema ir kiti komponentai, tiesiogiai susiję su energijos posistemiu.

Europos Sąjunga dengia  iki 85 proc. visų galimų išlaidų pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP, angl. CEF) fondo, o likusį finansavimą skirs trys Baltijos šalys – Estija, Latvija ir Lietuva.