Rail Baltica – amžiaus projektas

Rail Baltica yra plyno lauko geležinkelio transporto infrastruktūros projektas, kurio tikslas yra integruoti Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Projekte dalyvauja penkios Europos Sąjungos šalys: Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija ir netiesiogiai Suomija. Linija sujungs Helsinkį, Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių, Varšuvą. Projekto Rail Baltica Baltijos šalių dalis vadinama Rail Baltica globaliu projektu.

  • Didžiausias Baltijos regiono infrastruktūros projektas per pastaruosius 100 metų
  • 10 metų statybos laikotarpis
  • Skirtas keleiviams ir kroviniams vežti
  • Bendras ilgis: 870 km
  • Nekenkia aplinkai – varomas elektra, tad sukelia mažiau triukšmo ir vibracijos
  • Didžiausias greitis: 240 km/val. (keleivinių traukinių), 120 km/val. (krovininių traukinių)
  • Daugiau nei 5 mlrd. eurų investicija regione
  • Įgyvendina Estija, Latvija ir Lietuva
  • ES Šiaurės jūros–Baltijos TEN-T koridoriaus dalis
  • Finansuoja ES (CEF), Estija, Latvija ir Lietuva
  • Suteikia įvairiarūšio ir daugiarūšio gabenimo galimybes

Nekenkiantis aplinkai

Siekiant išvengti taršos, Rail Baltica bus visiškai elektrifikuotas. Statybose bus naudojamos naujausios technologijos ir medžiagos. Linija suplanuota taip, kad būtų kiek galima toliau nuo saugomų „Natura 2000“ teritorijų ir reikšmingai nepaveiktų kitų jautrių saugomų vietovių. Kur reikės, bus sumontuotos nuo triukšmo apsaugančios užtvaros. Pylimuose bus įrengtos specialios perėjos gyvūnams.

Saugus

Rail Baltica bus statomas laikantis griežčiausių saugos reikalavimų. Traukinių eismas bus valdomas naujausios kartos Europos geležinkelių eismo valdymo sistema (ERTMS). Visos pervažos ir pėsčiųjų perėjos bus dviejų lygių. Linija per visą ilgį bus aptverta tvora. Keleivių stotyse bus visa reikiama infrastruktūra, kad važiavimas traukiniu būtų paprastas ir malonus.

Modernus

Rail Baltica bus statomas naudojant naujausias technologijas ir medžiagas. Kai kurios jų vis dar kuriamos, standartizuojamos arba tik pradėtos komercializuoti. Kiekvienoje Baltijos šalyje bus pastatyti nauji įvairiarūšių krovinių terminalai, leisiantys greitai ir veiksmingai perkrauti konteinerinius krovinius į skirtingų tipų transportą. Geležinkelio stotys bus naujausių tendencijų daugiarūšių keleivinių terminalų pavyzdys, jose įvairios miesto, regioninio ir tolimojo susisiekimo paslaugos bus patogiai derinamos su automobilių ir dviračių stovėjimo, prekybos ir poilsio vietomis..

Rail Baltica – Šiaurės–Pietų geležinkelio ašis

Projektas Rail Baltica yra simbolinis Baltijos šalių sugrįžimas į Europą – iki Antrojo pasaulinio karo Baltijos šalys jau buvo sujungtos su Europa 1435 mm pločio vėže. Nuo XX a. vidurio Baltijos šalys buvo sujungtos Rytų–Vakarų kryptimi 1520 mm pločio vėžės rusišku geležinkeliu, tai atspindi ir dabartiniai geležinkelio eismo srautai. Šiuo metu didžioji Baltijos šalyse geležinkeliu vežamų krovinių dalis priimama iš NVS šalių, ypač iš Rusijos, o geležinkelio transporto paslaugos daugiausia teikiamos Rytų–Vakarų ašimi naudojant esamas 1520 mm pločio sistemas, trukdančias ir branginančias Baltijos šalių sujungimą su likusia ES dalimi per Lenkiją. Dėl šių priežasčių visiškai sutariama, kad būtina pašalinti Baltijos geležinkelio jungties ES Šiaurės jūros–Baltijos jūros TEN-T pagrindinio tinklo koridoriuje spragą ir taip užtikrinti visišką Estijos, Latvijos ir Lietuvos integravimą į bendrą Europos geležinkelių tinklą.

 

Projektas Rail Baltica yra vienas iš Europos Sąjungos prioritetinių transporto projektų, nes jis:

  • sumažins pralaidumo apribojimus;
  • sukurs trūkstamas jungtis tarp valstybių;
  • skatins modalinę integraciją ir sąveikumą.